legitimumas

legitimumas
legitimumas statusas T sritis Politika apibrėžtis Politinės sistemos savybė, kai valdiniai pripažįsta valdžią turint teisę valdyti. Terminas susijęs su politinės sistemos teisėtumo samprata, tačiau neapsiriboja formaliuoju teisiniu teisėtumu (legalumu), bet apima ir socialinio pripažinimo reikalavimą. Legitimi valdžia yra visuotinai pripažįstama kaip turinti teisę reikalauti paklusti. Valdžios legitimumas remiasi politinės prievolės jausmu, kylančiu iš bendrųjų normų, nurodančių, kas yra tinkama ir teisinga. Sąvoka išreiškia demokratinės arba autoritetu grįstos valdžios ir tironiško valdymo moralinį ir konstitucinį skirtumą. Sociologinio požiūrio į legitimumo problemas pradininkas M. Weberis jį apibrėžė kaip socialinių veikėjų tikėjimą valdžios teisėtumu. Anot jo, valdžios santykiai yra legitimūs, jei tie, kurie juose dalyvauja – valdomieji ir valdantieji – mano, kad jie tokie yra. Weberis skyrė tradicinį, charizminį ir legalų-racionalų legitimaus valdymo tipus. atitikmenys: angl. legitimacy ryšiai: susijęs terminas – politinė sistema

Politikos mokslų enciklopedinis žodynas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. . 2007.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • legitimumas — Bendroji  informacija Kirčiuota forma: legitimùmas Kirčiuotė: 2 Rūšis: naujai skolintos šaknies žodis Kalbos dalis: daiktavardis Pateikta: 2011 11 29. Atnaujinta: 2013 12 30. Reikšmė ir vartosena Apibrėžtis: teisėtumas; neprieštaravimas… …   Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas

  • legitimacy — legitimumas statusas T sritis Politika apibrėžtis Politinės sistemos savybė, kai valdiniai pripažįsta valdžią turint teisę valdyti. Terminas susijęs su politinės sistemos teisėtumo samprata, tačiau neapsiriboja formaliuoju teisiniu teisėtumu… …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

  • authority — autoritetas statusas T sritis Politika apibrėžtis Visuotinai pripažįstama žmogaus, doktrinos, institucijos kompetencija; išreiškia trilypį santykį – autoritetingą subjektą, autoritetui paklūstantį subjektą ir tam tikrą sritį, kurioje įgyvendinama …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

  • autoritetas — statusas T sritis Politika apibrėžtis Visuotinai pripažįstama žmogaus, doktrinos, institucijos kompetencija; išreiškia trilypį santykį – autoritetingą subjektą, autoritetui paklūstantį subjektą ir tam tikrą sritį, kurioje įgyvendinama ši… …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

  • charisma — charizma statusas T sritis Politika apibrėžtis Asmens psichologinės savybės arba jam priskiriamos galios, dėl kurių jam savanoriškai paklūstama, o jo valdymas laikomas teisėtu. Terminą socialinių mokslų žodyne įtvirtino M. Weberis, charizminį… …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

  • charizma — statusas T sritis Politika apibrėžtis Asmens psichologinės savybės arba jam priskiriamos galios, dėl kurių jam savanoriškai paklūstama, o jo valdymas laikomas teisėtu. Terminą socialinių mokslų žodyne įtvirtino M. Weberis, charizminį valdymą… …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

  • political representation — politinis atstovavimas statusas T sritis Politika apibrėžtis Netiesioginės demokratijos mechanizmas, užtikrinantis piliečių ir politinių sprendimų priėmėjų ryšį ir nustatantis, kad valstybės piliečiai dalyvauja priimant politinius sprendimus per… …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

  • politinis atstovavimas — statusas T sritis Politika apibrėžtis Netiesioginės demokratijos mechanizmas, užtikrinantis piliečių ir politinių sprendimų priėmėjų ryšį ir nustatantis, kad valstybės piliečiai dalyvauja priimant politinius sprendimus per išrinktus… …   Politikos mokslų enciklopedinis žodynas

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”